Glaukoma

Akių ligos: glaukoma

123

Kas yra glaukoma?

Glaukoma yra bendrinis pavadinimas, apibūdinantis gausybę sutrikimų, kurie pažeidžia optinį nervą ir lemia apakimą. Paprastai ši liga yra išvengiama regos netekimo forma, kurią, jei aptinkama anksti, galima gydyti. Deja, net 10 % tinkamai gydytų žmonių vis tiek apanka. Dažnai glaukomos nelydi jokie akivaizdūs požymiai ar simptomai ir ji nustatoma tik tuomet, kai ima silpnėti rega. Geriausias apsisaugojimo būdas – reguliariai tikrintis akis dėl glaukomos.

Glaukomos priežastys

Dažniausiai glaukomos žalą optiniam nervui sukelia padidėjęs akispūdis, kurį patį savo ruožtu sukelia daug įvairių faktorių priklausomai nuo glaukomos tipo. Vis dėlto išsivysčius normalaus akispūdžio glaukomai, žalos optiniam nervui priežastis ne visuomet yra žinoma.

Glaukomos rizikos faktoriai

Glaukoma yra antra pagal paplitimą regos netekimo priežastis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kadangi šios ligos požymių ir simptomų paprastai būna labai nedaug, ji vadinama „tyliu regos vagimi“. Rekomenduojama reguliariai tikrintis akis, ypač jei taikomas vienas ar daugiau glaukomos rizikos faktorių. Šie faktoriai skiriasi priklausomai nuo glaukomos tipo.

Atvirojo kampo glaukoma

Atvirojo kampo glaukoma, kartais dar vadinama pirmine atvirojo kampo glaukoma siekiant ją atskirti nuo antrinės, yra labiausiai paplitęs glaukomos tipas. Rizikos faktoriai yra:

  • rasė: penkis kartus dažnesnė tarp afroamerikiečių nei baltaodžių ir dažnai išsivysto anksčiau;
  • amžius: glaukomos išsivystymo tikimybė yra šešis kartus didesnė tarp žmonių virš 60 metų amžiaus;
  • šeimos istorija: jei kiti šeimos nariai serga glaukoma, jos rizika asmeniui išauga 4–9 kartus;
  • vaistai: steroidų vartojimas padidina atvirojo kampo glaukomos riziką iki 40 %;
  • ligos: aukštas kraujo spaudimas padidina atvirojo kampo glaukomos riziką.

Uždarojo kampo glaukoma

Uždarojo kampo glaukoma, kartais dar vadinama ūmine arba siaurojo kampo glaukoma, išsivysto labai greitai ir baigiasi staigiu apakimu.
Rizikos faktoriai yra:

  • regėjimas: jei esate toliaregis, glaukomos rizika yra didesnė;
  • amžius: senstant uždarojo kampo glaukomos rizika didėja;
  • rasė: azijiečiai ir eskimų palikuonys patenka į didesnės rizikos grupę;
  • lytis: tarp baltaodžių moterys glaukoma serga dažniau.

Antrinė glaukoma

Antrinė glaukoma tai glaukoma, kurią lemia koks kitas sutrikimas. Antrinė glaukoma gali būti tiek atvirojo, tiek uždarojo kampo. Kai kurios dažnos antrinės glaukomos priežastys yra:
• akies trauma: tiek buku, tiek aštriu daiktu padaryta akies trauma gali būti antrinės glaukomos priežastis;
• ligos: diabetas ir katarakta didina tam tikrų antrinių glaukomos formų riziką;
• rasė: skandinavų palikuonys dažniau serga vieno tipo antrine glaukoma, baltaodžiai – kito tipo;
• lytis: šviesios odos moterys dažniau serga specifinio tipo antrine glaukoma;
• vaistai: kai kurie vaistai didina tiek atvirojo, tiek uždarojo kampo antrinės glaukomos riziką.

Regos saugojimas

Glaukomos rizikos faktorių yra daug, tačiau net jei Jums netaikomas nė vienas iš anksčiau minėtų veiksnių, vis tiek galite susirgti glaukoma. Rekomenduojama reguliariai tikrinantis akis įtraukti ir patikrinimą dėl glaukomos, ypač senstant. Susisiekite su savo apylinkės oftalmologu, kuris atlieka glaukomos tyrimus, ir apsisaugokite nuo neišgydomo apakimo.

Glaukomos diagnozavimas

Ankstyvas glaukomos aptikimas per reguliarius akių patikrinimus vaidina esminį vaidmenį gydant ir užkertant kelią regos netekimui. Per įprastinius akių patikrinimus turėtumėte pasitikrinti ir dėl glaukomos:
kas 2–4 metus, jei Jums mažiau nei 40 metų;
kas 1–3 metus, jei Jums nuo 40 iki 54 metų;
kas 1–2 metus, jei Jums nuo 55 iki 64 metų;
kas vienerius metus, jei Jums 65 ar daugiau metų.

Jei patenkate į didelės rizikos grupę, turėtumėte pradėti tikrintis akis dėl glaukomos nuo 35 metų ir daryti tai kas 1–2 metus.

Glaukomos tipai

Glaukomos tipų yra daug ir įvairių. Dauguma jų siejami su padidėjusiu akispūdžiu, kada skysčio spaudimas akyje padidėja, todėl spaudžiamas optinis nervas ir jam daroma žala. Akispūdis didėja, kai akyje susikaupęs skystis negali pasišalinti per įprastinį kanalą, vadinamą atviruoju kampu, tarp rainelės ir ragenos. Skystis kaupiasi akyje, todėl akispūdis didėja. Šiuo metu žinomos glaukomos formos yra:

  • Pirminė atvirojo kampo glaukoma, kai laikui bėgant atvirasis kampas užsikemša. Tai labiausiai paplitusi glaukomos forma.
  • Uždarojo kampo glaukoma, kitaip dar vadinama ūmine. Ji išsivysto, kai rainelė prisispaudžia prie kampo užkimšdama ištekėjimo kanalus. Ši glaukoma gali sukelti staigų ir pavojingą akispūdžio padidėjimą.
  • Antrinė glaukoma, kai atvirasis kampas užsikemša dėl akies traumos, uždegimo, akies auglio, kataraktos ar diabeto.
  • Vaikų glaukoma – tai glaukoma, kuria serga vaikai. Labiausiai paplitęs jos tipas yra įgimta glaukoma, kai vaikas gimsta jau su padidėjusiu akispūdžiu (įgimta būklė). Šia glaukoma serga maždaug 1 iš 10 000 kūdikių.
  • Normalaus akispūdžio glaukoma – tai glaukoma, kuri išsivysto be akispūdžio padidėjimo.

Glaukomos gydymas

Glaukomos gydymas gali užkirsti kelią regos netekimui, jei sutrikimas aptinkamas anksti. Glaukomos gydymo būdai yra:

  • akių lašiukai;
  • chirurginė operacija;
  • selektyvusis lazerinis gydymas.

Glaukoma neišgydoma. Ją galima tik kontroliuoti ir stebėti visą gyvenimą. Jei Jums išrašyta vaistų nuo šios ligos, privalote juos vartoti, kaip nurodė gydytojas. Glaukomos požymių YRA. Ligą galima diagnozuoti dar prieš pastebint simptomus. Juos pacientai vertina subjektyviai ir gydytojui jie gali būti tiek aiškūs, tiek ne. Požymiai yra objektyvūs ir aiškūs gydytojui, tačiau pacientas gali jų nepastebėti.