Planšetinis kompiuteris akims nekenkia!

Anksčiau kalbėdami apie televizoriaus žalą vaikams, pirmiausia juos gąsdindavome tuo, jog nuo ilgo žiūrėjimo jiems teks nešioti akinius. Dabar „senasis baubas“ turi keletą naujų draugų − planšetinį kompiuterį ir mobilųjį telefoną: stengiamasi vaikų akis apsaugoti ir nuo šių „monstrų“. Ko iš tiesų reikėtų vengti ir kur slypi trumparegystės priežastis, ypač kalbant apie mūsų mažuosius?

Australų mokslininkai kelerius metus stebėjo tūkstančius vaikų, siekdami išsiaiškinti, kokią įtaką trumparegystei turi buvimas lauke šviesiu paros metu. Buvo nustatyta, kad tarp tų vaikų, kurie lauke būdavo keliomis valandomis ilgiau nei jų bendraamžiai, trumparegystė pasitaikydavo rečiau. Šis faktas yra įdomus atsižvelgiant į tai, jog ilgas sėdėjimas prie televizoriaus, kompiuterio ir telefono labiausiai kenkia vaiko akims. Tačiau jeigu nusprendėte savo atžalą izoliuoti nuo „kenksmingųjų monstrų“, pravartu žinoti, ką iš tiesų vaiko organizme gali pažeisti/pristabdyti modernioji technika.

Remdamasi atliktais tyrimais, Australijos valdžia tėvams parengė rekomendacijas dėl visiško uždraudimo vaikams iki dvejų metų žiūrėti televizorių. Kodėl? Televizoriaus žiūrėjimas nuo ankstyvos vaikystės gali lemti sunkią vaiko dėmesio koncentraciją bei sudėtingą jo gebėjimo kalbėti vystymąsi. Negana to, dėl naujųjų technologijų tarp Australijos vaikų paplito kita problema − nutukimas (kas penktas vaikas turi antsvorį). Ilgai žiūrėdamas televizorių, vaikas nejuda, nežaidžia, mažai bendrauja, todėl lėčiau vystosi jo kalbiniai įgūdžiai.

Kalbant apie vaikų regą, vis daugiau medikų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje pripažįsta, jog televizoriaus žiūrėjimas, planšetinis kompiuteris, telefoninių SMS žinučių rašymas ir skaitymas yra tokie pat žalingi, kaip ir knygos skaitymas, kruopštus ir įtemptas darbas vienoje vietoje bei panašūs dalykai, kadangi visus juos vienija viena bendra problema − nesugebėjimas laiku atitraukti pavargusių akių nuo atitinkamo objekto bei jų pailsinti.

Tam, kad dažnai dirbant prie kompiuterio būtų išvengta ankstyvosios trumparegystės ir suaugusiųjų regos pablogėjimo, būtina taikyti nuo seno gerai žinomas taisykles: kas 45 minutes atitraukti akis nuo ekrano ir 5-10 minučių pažiūrėti kur nors į tolį, daryti paprastus akių pratimus, išjudinančius akies raumenį (kuris buvo ilgai nukreiptas į kompiuterio ekraną ar knygą) ir suaktyvinančius akies kraujotaką: pasukioti akis į šonus, į viršų, aukštyn-žemyn, taikyti pratimą arti-toli (nukreipiant žvilgsnį į objektą tolumoj ir grįžtant prie arčiau esančio). Tokiu būdu akys išsivaduoja nuo įtampos ir sausėjimo. Svarbu visa tai atlikti be akinių, kad akims nebūtų leista „tinginiauti“. Idealu, jeigu, intensyviai dirbant, būtų galima kas kelios valandos išeiti trumpam pasivaikščioti.

Nereikia baimintis dėl mokyklose knygas keičiančių planšetinių kompiuterių, − juk juose galima padidinti raides, yra geras teksto apšvietimas ir t. t. Bet kokį trumparegyste gresiantį darbą bedirbant ar intensyviai žiūrint televizorių, svarbu daryti pratimus, būti gerai apšviestoje patalpoje, kad nepervargtų akys, ir neužmiršti svarbiausio − leisti akims pailsėti. Net ir tada, jei tai tik nekaltas knygos skaitymas!