Daugybė gydytojų ir mokslininkų dirba siekdami išsiaiškinti, kaip natūraliai pagerinti žmogaus regėjimą. Sukurta daugybė teorijų, aiškinančių, kaip visiškai išsivaduoti nuo kontaktinių lęšių ir akinių, kokių metodikų laikytis. Įdomu, kad yra žmonių, kuriems pavyko išvengti beviltiškos situacijos, treniruojant akis ir besąlygiškai tikint savo įdirbio rezultatais.
Egzistuoja įvairių nuomonių, ar reikia vartoti regėjimą gerinančius maisto papildus. Tačiau visi vieningai pripažįsta, kad jeigu jau vartoti, tai tik tokius, kuriuose nėra sintetinių medžiagų, dažiklių ir… susitaikyti su tuo, jog kokybiškas produktas visada kainuoja brangiau.
Prieš apžvelgiant įvairius regėjimo natūralaus atstatymo šalininkų metodus, pirmiausiai reikėtų susipažinti, kokie vitaminai, mineralai, antioksidantai ir vaistažolės gerina regėjimą ir jo aštrumą.
Kartais mes klaidingai manome, jog akių problemos atsiranda su amžiumi, nesusimąstome, su kokiais sunkumais susiduria tėvai ir jų mažyliai, kurių nosytės nuo pat ankstyvos vaikystės „pabalnojamos“ ilgakojais svetimkūniais. Dažniausiai regos problemos atsiranda dėl mineralų, antioksidantų, omega-3 riebalinių rūgščių ir kitų būtinų medžiagų trūkumo. Pavyzdžiui, katarakta išsivysto dėl antioksidantų ir ypač − vitamino C trūkumo, o lęšiuko degeneracija atsiranda dėl antioksidantų ir karotinų stokos.
Jeigu reikėtų papildyti vitamino A atsargas, kur jo ieškotumėte? Vitamino A (karotino) gausu morkose, palmių aliejuje, mango vaisiuose, pomidoruose, špinatuose, žuvų taukuose, svieste, piene, fermentiniame sūryje. Šis vitaminas reikalingas norint akims perduodant signalą į smegenis. Vitaminas A − tai grupė riebaluose tirpstančių panašios cheminės struktūros medžiagų. Svarbiausia iš jų − retinolis − pasitarnauja akims. Įsisavintas vitaminas A ar karotinai audiniuose paverčiami retinoliu, kuris yra nepakeičiamas akies funkcijai.
Kitas svarbus veiksnys − antioksidantai. Tai maisto priedai, kurie neleidžia oksiduotis maisto produktui. Jų funkciją atlieka vitaminai C ir E, karotinas. Beje, karotinas reikalingas gaminantis vitaminui A. Tuo tarpu, vitamino C žmonės sintezuoti negali, tad belieka jį įsisavinti, valgant citrusinius vaisius (apelsinus, greipfrutus, citrinas), kivius, pomidorus, bulves. Itin daug jo galima surasti svogūnų galvose. Svarbus antioksidantas − vitaminas E, kurio žmogaus organizmui neturėtų trūkti, nebent jis badavo, jo organizme sutriko riebalų rezorbcija arba jis sirgo gelta, kasos, tulžies, pūslės ligomis. Šio vitamino visada pakaks, jei maitinsitės grūdinėmis kultūromis, gausu jo ir aliejuose.
Jokiu būdu neužmirškite liuteino ir zeaksantino − antioksidantų, kurie yra pirmoji pagalba akims, kai daug dirbate kompiuteriu. Mokslininkai įrodė, jog papildyti liuteino atsargas galima valgant kiaušinių trynius, žaliąsias lapines daržoves. Šių svarbių antioksidantų gausu špinatuose, salotose, brokoliuose, žirniuose. Jeigu turite problemų su akies lęšiuko degeneracija, jums būtina bent pusę metų vartoti špinatus − tyrimais įrodyta, kad tada lęšiuko pigmento kiekis padidėja beveik 20 proc., o tai apsaugo akis nuo ultravioletinių spindulių.
Norint gerai jaustis, reikia nepamiršti ir kitų akies funkcijos gerinimui svarbių faktorių − mineralų. Jeigu žmogui trūksta cinko, rizikuojama susirgti daugeliu ligų, tarp jų − ir akių ligomis, ypač katarakta. Nemažai cinko turi kai kurie grybai (voveraitės, kazlėkai), taip pat derėtų vartoti mėsą ir jos produktus, kruopas, riešutus ir saulėgrąžas.
Regos silpnėjimo ir kataraktos prevencijai būtinas selenas. Jo poveikis stiprėja, kai kartu vartojamas vitaminas E. Paprastai seleno žmogui netrūksta, išskyrus tuos atvejus, kai yra sutrikusi žarnyno funkcija. Šio mineralo atsargas galima papildyti valgant česnakus, žuvį, raudoną mėsą, mieles, kviečių gemalus.
Susidūrus su akių sausėjimo sindromu, akispūdžiu (svarbiu glaukomos eigai), norint išvengti opų ragenoje, būtinos omega-3 riebalų rūgštys. Mūsų organizmas tokių rūgščių negamina, tačiau jos nepakeičiamos, formuojantis biologiškai aktyviems junginiams žmogaus organizme. Rūgščių poreikį galima patenkinti vartojant linų sėmenis, rapsus, graikinius riešutus bei riebias jūrų žuvis − tuną, lašišą, silkę, skumbrę, sardinę.
Šalia natūralių maisto papildų nereikėtų užmiršti ir vaistažolių, skirtų regėjimui gerinti. Būtina valgyti mėlynių, žiemos metu nusipirkti šaldytų mėlynių uogų (šaldant jos nepraranda gydomųjų savybių), tinka ir džiovintos, tik tada reikėtų jas pamirkyti vandenyje. Kalbant apie regėjimo gerinimą, jokios virtų mėlynių uogienės ar jogurtai neturi vertės. Cukrus, kaip ir balta duona, miltų gaminiai bei kviečių ir gliuteino turintys produktai yra kenksmingi akims. Alternatyva mėlynėms − šilauogės. Nepamirškite (ypač žiemą) ir labai naudingos regėjimui mėlynių ūglių arbatos, kurios galima įsigyti vaistinėse. Šios vaistažolės (uogos) sustiprina regėjimo aštrumą bei mažina akių nuovargį. Pavartojus jas šiek tiek ilgiau, maloniai nustebsite jausdami, kaip atsigauna pavargusios akys.
Jeigu maisto papildais jau pasirūpinote, ėmėtės taisyklingos mitybos, tada reikėtų pereiti prie labai svarbaus dalyko − savimotyvacijos, kad jūs galite pagerinti savo regėjimą. „Pats sau gydytojas“, − pasakysite jūs ir būsite teisus! Emocinis nusiraminimas yra be galo svarbus veiksnys, siekiant padėti sau ar savo vaikams susidoroti su regos problemomis. Tai pripažįsta tiek amerikiečių, tiek rusų mokslininkai.
